Atostogų kaupimo skaičiuoklė 2026

1. Darbo metai. Laikotarpis nuo darbo pradžios dalijamas į darbo metus, kurie prasideda tą pačią dieną kaip ir darbo sutartis.
2. Sukaupta. Už kiekvienus visus darbo metus priskaičiuojama visa metinė atostogų trukmė, už nebaigtus – proporcinga dalis.
3. Neįskaitomas laikas. Jei nurodei neįskaitomų dienų, sukaupta suma proporcingai sumažinama.
4. Likutis. Atimamos panaudotos dienos ir atostogos, į kurias teisė prarasta suėjus 3 metų terminui. Laikoma, kad pirmiausia buvo panaudotos seniausios dienos.

Pavyzdys

Darbuotojas dirba nuo 2024-04-06, skaičiuojama 2026-10-06 dienai, atostogų trukmė – 20 darbo dienų per metus, panaudota 30 dienų. Visi išdirbti darbo metai: 2. Sukaupta per visą laikotarpį: 50,08 d. d.. Jau panaudota: −30 d. d.. Nepanaudotų atostogų likutis: 20,08 d. d.. Per mėnesį vidutiniškai sukaupiama: 1,67 d. d..

Kam priklauso ilgesnės atostogos

• 25 darbo dienos (30 dirbant šešias dienas per savaitę): darbuotojams iki 18 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, darbuotojams su negalia.
• Pailgintos atostogos pagal Vyriausybės sąrašą: mokytojams ir mokslo darbuotojams – 40 darbo dienų, socialinių paslaugų srities darbuotojams, teismų ir probacijos psichologams, scenos meno kūrybiniams darbuotojams – 30, sveikatos priežiūros specialistams – 26–28, farmacijos specialistams ir jūrininkams – 25 darbo dienos.
• Papildomos atostogos: 3 darbo dienos, jei pas tą patį darbdavį nepertraukiamai dirbi ilgiau kaip 10 metų, ir dar po vieną dieną už kiekvienus paskesnius 5 metus; iki 5 darbo dienų už darbą kenksmingomis sąlygomis; 2 darbo dienos už kilnojamojo pobūdžio darbą.

Jei tau priklauso ir pailgintos, ir papildomos atostogos, renkiesi viena: arba tik pailgintas, arba kasmetines su pridėtomis papildomomis. Pasirink „Kita trukmė“ ir įrašyk savo metinį dienų skaičių.

Skaičiuoklė nebaigtus darbo metus dalija proporcingai kalendorinėms dienoms. Darbdavio apskaita pagal darbo dienas gali skirtis dienos dalimi – tikslų likutį rodo atlyginimo lapelis.

• Darbo kodekso 126 straipsnio 2 ir 3 dalys: kasmetinės atostogos – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (penkių darbo dienų savaitė), 24 darbo dienos (šešių dienų savaitė) arba 4 savaitės; darbuotojams iki aštuoniolikos metų, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų ir darbuotojams su negalia – 25, 30 darbo dienų arba 5 savaitės.
• Darbo kodekso 127 straipsnio 2–4 dalys: teisė pasinaudoti dalimi atostogų atsiranda sukaupus bent vieną darbo dieną; darbo metai prasideda nuo darbo pagal sutartį pradžios; išvardyti laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbo metus (dirbtas laikas, komandiruotės, liga, kasmetinės, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi atostogos, iki dešimt darbo dienų per metus nemokamų atostogų ir kiti).
• Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalis: teisė į atostogas prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais įgyta teisė į visos trukmės atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Nuo 2026-11-01 aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis gali šį terminą sutrumpinti iki dvejų metų.
• Darbo kodekso 128 straipsnis: atostogos suteikiamos bent kartą per darbo metus; bent viena dalis – ne trumpesnė kaip dešimt darbo dienų; už pirmuosius darbo metus visos atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų.
• Vyriausybės 2017-06-21 nutarimas Nr. 496: pailgintų atostogų sąrašas ir papildomų atostogų aprašas: pailgintos atostogos tam tikroms profesijoms (pavyzdžiui, mokytojams – 40 darbo dienų, socialinių paslaugų srities darbuotojams – 30) ir papildomos atostogos: už ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį – 3 darbo dienos ir po vieną dieną už kiekvienus paskesnius 5 metus.
• Valstybinės darbo inspekcijos atsakymai į dažniausius klausimus: kaip taikomas trejų metų terminas, su pavyzdžiu.

Teisės aktų redakcijos tikrintos 2026-10-05. Jei pastebėjai netikslumą, pranešk mums.